Mirė mano draugas. Laidojom be dūdų.
Ir be varpo dūžių nešėm į kapus.
Pamenu - papildėm vienas kitą mudu...
Geras buvo draugas. Tik neiškalbus.

Mūsų vasara baigėsi gruodį.
Sudraskyta, pikta, susiglamžius.
Nemokėjau tau niekaip įrodyt,
Kad ji tęstis galėjo per amžius

Tu man savo meilę parduodi
Už alkaną šimtą.
Drebu tavyje lyg per gruodį
Visiems išdalintą.

Baltom ramunėm augsiu
Šios žemės pakelėse.
Tavęs sugrįžtant lauksiu,
Tik Tau vienai žydėsiu.

Prieš daugelį metų, dar būdamas mažas
Mačiau - ant šio tilto senukas sustojęs,
Žiūrėjo į jauno pušyno peizažą,
Taip sunkiai statydamas ilstančias kojas.