Tikriausiai ne vienam pakruojiečiui yra kilusi mintis, iš kur toks sutapimas: dainininkas Paulius Stalionis ir rajone gerai žinomas „Arkos“ darbų vadovas Paulius Stalionis. Ir abudu panašūs. Nesuklydote. Vyresnysis Paulius (t.y. pakruojietis Stalionis) yra dainininko dėdė. Dėdės garbei ir duotas vardas. Čia dar ne viskas: Pakruojo kultūros centro dailės studijos vadovė Laima Veličkienė yra jaunesniojo Pauliaus teta ir krikštamotė. Pakruojyje gyvena ir muzikanto močiutė. Kaip ir visada, jeigu koncertuoja netoli Pakruojo, Paulius apsistoja pas dėdę Paulių Taikos gatvėje. Tą vakarą po trečiojo savo koncerto Linkuvoje vyresnysis Paulius ir krikštamotė Laima laukė Pauliuko (taip švelniai jie vadina sūnėną).

- Gerai jaučiuosi! - į žurnalistės nusistebėjimą, kaip galima per dieną gyvai dainuojant atlaikyti tiek koncertų, atsakė P. Stalionis. - Tiesa, kamavo sloga. Bet tai - smulkmena. Jeigu gera publika, jeigu mane palaiko, myli, priima, tai man suteikia tiek daug energijos. Paprastai po koncerto 4-5 valandas negaliu užmigti, būnu pilnas įspūdžių. Juk tiek metų dulkėjusios mano dainos dabar skamba ... Koks čia gali būti nuovargis!.. Tik euforija...
33 metų klaipėdietis atlikėjas dabar „ant bangos“. Juk pernai jo išleistas diskas „Vakarai ilgi“ per tris mėnesius tapo auksiniu. Tai - kosminis greitis (kai parduodama 11 tūkst., tada diskas pripažįstamas auksiniu, - aut. past.). Dabar jį rodo televizijos, jis kviečiamas koncertuoti.
Koks Pauliaus kelias į muziką? Ir į poeziją? Kas įdėmiai klausėsi jo dainų, pirmiausia susižavėjo itin prasmingais žodžiais: giliai savyje išnešiotais, subrandintais. - Pirmiausia į rankas paėmiau rašymo priemonę, - juokiasi P. Stalionis. Būdamas šešerių metų, parašiau pirmąjį eilėraštį. Besimokant pradinėse klasėse, mano eilėraščiai su nuotrauka buvo spausdinami sienlaikraštyje. Dalyvavau raiškiojo skaitymo konkursuose.
Kaip dabar save vertina P. Stalionis, jame pirmiausia prabudo poetas, aktorius. Tik daug vėliau jis atvėrė vartus į muzikos pasaulį.
- Muzikos mokykloje lankiau pianino klasę, bet tai man nebuvo malonu, - prisipažįsta Paulius. - Žodžiu, į muziką žiūriu iš savo prizmės, vadovaujuosi savais kanonais ir tuo, kas man gimsta širdyje. Tramplinas į muzikos pasaulį P. Stalioniui buvo grupėje „Dinamika“. Jo atliekama daina „Aš atnešiu“ atkreipė daugelio dėmesį. Paskui jaunasis dainininkas subūrė grupę „Legenda“. Muzikinė karjera nutrūko įstojus į Klaipėdos Universitetą.
Paulius Klaipėdos Universitete studijavo režisūrą. Po mokslų jis ir keli bendraminčiai subūrė „Parodijos teatrą“. Parodijavo Elvį Preslį, Edmundą Kučinską bei kitus garsius dainininkus. Taip jis susipažino su E. Kučinsku. Šis, perskaitęs P. Stalionio poezijos tekstus, jais labai susidomėjo. Prasidėjo garsaus dainininko ir eilių autoriaus kūrybinis bendradarbiavimas. Visiems juk suprantama, ką reiškia dainai „už dūšios“ griebiantys žodžiai - juk jie beveik ir lemia populiarumą. Pavyzdžiui, Pauliaus sukurti dainų tekstai „Ugnis ir ledas“, „Už tuos, kurie...“, „Atidarykim duris“ skamba jau kelerius metus.
- Šiuo metu esu atsidavęs tik sau. - pasako Paulius Stalionis. - Per daug laiko save kitiems dalinau, galėdamas daryti ne blogiau už kitus atlikėjus. Juk per ilgus tylos metus esu sukūręs tiek dainų, kiek užtektų kokiems septyniems diskams išleisti.
Paulius viską, kaip sakoma, daro nuo A iki Z: jo paties žodžiai, jo paties muzika. Sustyguoti, suderinti, iškentėti, kai širdis liepsnoja iš džiaugsmo ar aistros, ir tada, kai sielą užtemdo pilkuma... - Ko gero, ne vienas galvoja, jog dainą sukurti - kaip blyną iškepti, - kalba atlikėjas. - Dažnai labai sunkiai rikiuojasi tekstas, „nelimpa“ akordai... Kūrybinis procesas gali tęstis nuo savaitės iki pusmečio. Dažnai tai - kančių kančia. Bet ji tokia maloni...
Anot Pauliaus, siekdamas atlikėjo karjeros, jis niekieno neprašė pagalbos. Viską pasiekė savo prakaitu ir talentu. Nesijaučia ir esantis skolingas E. Kučinskui. Ir jis, ir P. Stalionis papildė vienas kitą.
- Aš parašiau nemažai gerų tekstų ir tikrai, šitai sakydamas, nesikuklinu, - teigė Paulius. – Laikas parodė, kad mano tekstai yra nevienadieniai ir visiems suprantami. Kurdamas žodžius bandau laviruoti tarp intelektualų ir paprastų žmonių.
Klausytojams, kurie mato scenoje pasitempusį, besišypsantį dainininką, visada smalsu sužinoti, koks jis yra gyvenime.
- Esu šeimos žmogus, - tvirtino P. Stalionis. - Muzikos pasaulyje neturiu nei priešų, nei draugų. Gyvenu toli nuo Vilniaus, Klaipėdoje atlikėjų nedaug. Jokios „tusovkės“ manęs netraukia. Metai juk nebe tie, kai gali šėlti iki paryčių, pamiršdamas rytojaus darbus. Šiek tiek bendrauju su Romu Dambrausku - juk abu mes lyrikai, taip pat su be galo paprastu ir nuoširdžiu žmogumi iliuzionistu Arvydu Stoniu.
Pirmoji žmona aktorė su sūnumi Julium (jam dabar 10 metų) Paulių paliko išeidama pas kitą. Skyrybos buvo skaudus jo gyvenimo periodas.
- Nepripažįstu palaido gyvenimo, - toliau aiškino atlikėjas.- Draugai mano „filosofijos“ nesupranta. Mano taisyklė: „Negriauk kitų šeimų, nes tai atsisuks prieš tave“. Gal taip mąstau todėl, kad nudegiau po pirmos santuokos.
Prieš septynerius metus, viename Klaipėdoje bare jis susipažino su Lina. Pažintis peraugo į bendrą gyvenimą. Jų dukrytei Paulinai - devyni mėnesiai.
Koks Paulius namuose? Kai reikia, gali valgyti pagaminti, sutvarkyti namus. Bet daugiausia jis sėdi prie kompiuterio: kuria eiles, muziką. O kūrybai reikia įkvėpimo, reikia susikaupimo, reikia pavirpinti ne tik savo, bet ir klausytojų slapčiausius sielos kampelius...

 

Trys P. Stalioniai