"Savaitė"

Apie šauniausias pasaulyje merginas – lietuvaites garsiai dainuojantis Paulius Stalionis vaikystėje svajojo sukurti vaistus, kurie padėtų tėvams gyventi amžinai, tačiau iš tikrųjų tapo prasmingų dainų kūrėju, kurių geidžia ryškiausios mūsų estrados žvaigždės.

Dainos kitiems

Savo pirmąjį albumą – „Vakarai ilgi“ – išleidote tik šiemet, tačiau jau seniai kuriate muziką ir dainų tekstus. Ar prisimenate, kada sukūrėte savo pirmąją dainą?

Pirmąjį eilėraštį parašiau būdamas septynerių. Vienuolikos metų išmokau groti gitara ir sukūriau pirmąją savo dainą. Ji buvo apie Lietuvą.

Ar esate suskaičiavęs, kiek iš viso dainų parašėte?

Jeigu dabar išversčiau visus stalčius ir atsidaryčiau visus dokumentus kompiuteryje, tai net neabejoju, kad išdainuoti visą savo repertuarą sugebėčiau tik per kokias dvi dienas. Žinoma, iš jų tik dešimtadalį išdrįsčiau atlikti viešai, kadangi daug jaunatviškų minčių, kurias prieš du dešimtmečius pradėjau rašyti ant popieriaus, šiandien atrodo šiek tiek banalokos, o dainos neturėtų būti banalios.

Ar jums visuomet patinka, kaip jūsų dainas atlieka kiti solistai?

Pasakysiu atvirai – ne visada. O priežastis labai paprasta – studijose, stovėdami prie mikrofono, atlikėjai taip įsijaučia, kad dažnai padainuoja ne taip, kaip parašyta popieriuje. Tada teksto mintis tampa padrika, o taisyti savo klaidų niekas nenori, kadangi už įrašų studiją jau būna sumokėti pinigai. Tokiu atveju, primygtinai reikalauju neviešinti mano pavardės prie klaidingai sudainuoto kūrinio, nes man svarbi mano reputacija.

Paminėkite bent keletą savo sukurtų dainų, išpopuliarėjusių kitų atlikėjų repertuaruose.

Populiariausios dainos, kurioms esu sukūręs tekstus – „Ugnis ir ledas“, „Dar ne viskas“, „Už tuos, kurie...“, „Kai manęs nebus“ (atlikėjas Edmundas Kučinskas), „Tik negesink šviesos“ (Ovidijus Vyšniauskas), „Glamonėjai“ („Mango“), „Tarp žemės ir dangaus“ (Andrius Rimiškis), „LTV 50-mečio himnas“, „Saulėtos Kalėdos“ (LTV ir scenos žvaigždės). Taip pat dainos, kurioms sukūriau ir muziką, ir žodžius – „Aš atnešiu“ („Dinamika“), „Sekundė“, „Gal kada nors“ (Irma Jurgelevičiūtė).

Ar dažniau dainininkai patys prašo, kad jiems sukurtumėte dainą, ar pats jiems pasiūlote?

Vienintelį kartą siūliausi kurti tekstus Edmundui Kučinskui, vėliau kiti atlikėjai patys mane susirasdavo. Dabar, kai jau pats pradėjau solinę karjerą, 90 procentų kūrybos skiriu sau, nes jau pradėjau įrašinėti savo antrąjį albumą.

Kaip susidraugavote su estrados grandu Edmundu Kučinsku?

Su Edmundu susipažinome Kaune, vieno koncerto metu. Pokalbis buvo trumpas, tačiau rezultatyvus. Pabandžiau jam kurti ir pavyko. Drauge dirbame jau šešerius metus.

Kas gimsta pirmiau ir lengviau – tekstas ar muzika?

Dažniausiai ir tekstas, ir muzika „susilipdo“ iš karto. Bet būna visko. Pavyzdžiui, šiuo metu esu sukūręs labai linksmą dainą, tačiau kol kas „gimė“ tik priedainio tekstas. Aš nemėgstu pilstyti iš tuščio į kiaurą, todėl palauksiu, kol šaus vertinga mintis. O apie nieką dainuoti nenoriu, nes manau, kad publika jau pavargo nuo tekstų, kurie susideda tik iš dviejų frazių.

Ar žinote, ko reikia dainai, kad ji greitai išpopuliarėtų, ir dainininkui – kad jį pamėgtų?

Žinau. Reikia turėti daug daug pažinčių. Aišku, juokauju, nes vien pažinčių tikrai neužtenka. Visų pirma, būtinas talentas, po to – nuoširdumas, tikėjimas ir dainos aktualumas. Jei jie susilieja į vieną visumą, tada belieka ieškoti pažinčių. (Juokiasi.)

Savo dainų atlikėjas

Solinę dainininko karjerą pradėjote tik prieš porą metų. Kas paskatino jos imtis – noras daugiau užsidirbti?

Solisto karjeros siekiau daug metų, o kurdamas ir dainuodamas apie pinigus negalvoju. Žinoma, be pinigų visose srityse yra be galo sunku. Viskas kainuoja – studija, kostiumai, kelionės ir t.t. Iš pradžių buvo dienų, kai dainas įrašinėjau iš paskutinių santaupų. Dabar po truputį įdirbis atsiperka.

Kuo dabar pats save laikote – labiau kūrėju ar dainininku?

Pavadinčiau save savo sukurtų dainų atlikėju.

Kokio maloniausio komplimento esate sulaukęs arba norėtumėte sulaukti?

Mūsų tautiečiai geriau jaučiasi ką nors įskaudindami, nei pagirdami, tačiau bent kol kas sulaukiu daugiau gerų, nei blogų atsiliepimų. Didžiausias komplimentas yra tas, kad mano albumas per kelis mėnesius tapo auksinis, todėl į pavydžias pašaipas ar nepagrįstą kritiką reaguoju abejingai.

Kodėl savo pirmąjį albumą pavadinote „Vakarai ilgi“?

Todėl, kad daina „Vakarai ilgi“ labiausiai patiko klausytojams. Taip pat tikiu, kad šventės, kuriose skambės mano dainos, bus ilgos ir nenuobodžios.

Ar savo koncertuose dainuojate kitų sukurtas dainas?

Ne, ir tuo didžiuojuosi. Kol dar pats turiu „parako“, šaudysiu savo šoviniais. Nepateisinu nė vieno atlikėjo, perdainuojančio užsienietiškus arba lietuviškus „koverius“. Tai laikina ir pigu. Publikai reikia naujovių. Deja, Lietuvoje kol kas nežinau nė vieno dainų kūrėjo, kurio kūrinius galėčiau įtraukti į savo repertuarą, tačiau tikiuosi ateityje sutikti ne vieną bendramintį.

Ar tie, kuriems kūrėte dainas, padeda jums siekti solisto karjeros?

Taip. Tai Edmundas Kučinskas. Jo dėka pirmiausia mane išgirdo kaip tekstų autorių, o tik vėliau – kaip atlikėją.

Kas jums šiandien labiausiai nepatinka Lietuvos pramogų pasaulyje?

Kolegų netolerancija, pavydas, pašaipos už akių ir dirbtinės šypsenos. Nepatinka ir tai, kad apsukrūs prodiuseriai per trumpą laiką „išsunkia“ talentingus jaunus atlikėjus, susikrauna turtus ir numetę juos į patvorį ieško naujos „aukos“. Patarčiau jaunimui tikslo siekti patiems. Tai nebus taip paprasta, tačiau jei jie to verti, atlygis ateityje taps šimteriopas.

Įkalintas Klaipėdoje

Kokį save prisimenate vaikystėje?

Vaikystėje buvau fantazuotojas iki kaulų smegenų. Prikrėsdavau begales nepiktybinių pokštų, apie kuriuos, kiek žinau, lig šiol buvusioje mokykloje sklando legendos.

Apie kokią profesiją svajojote mokyklos suole?

Nepatikėsite, bet svajojau būti gydytojas ir sukurti tokius vaistus, kurių išgėrę mano tėvai gyventų amžinai.

Sakėte, jog vienuolikos pradėjote groti gitara ir parašėte pirmąją dainą. Kodėl rinkotės režisūros studijas Klaipėdos universitete, jeigu buvote linkęs prie muzikos?

Vaikystėje lankiau muzikos mokyklą, mokiausi groti fortepijonu, todėl ši veikla buvo šiek tiek pabodusi. Norėjosi kažko neįprasto, todėl ir pasirinkau profesiją, susijusią su scena. Dėl to tikrai nesigailiu.

Kokia buvo jūsų muzikinės veiklos pradžia?

Kelis mėnesius dainavau grupėje „Dinamika“, vėliau subūriau savo grupę „Legenda“, kuri gyvavo apie trejus metus. Su „Legenda“ išleidome tris albumus. Vėliau prasidėjo studijos, todėl muzikinę karjerą iškeičiau į nepakartojamą studentavimo laikotarpį.

Esate šiek tiek dirbęs ir Parodijos teatre. Šis darbas per daug jūsų nežavėjo?

Apie šį gyvenimo etapą nenorėčiau kalbėti, tačiau man tai buvo didelė patirtis ne tik scenoje, bet ir žmonių tarpusavio santykiuose.

Į Klaipėdą studijuoti atvažiavote iš Kauno, tačiau uostamiestyje užsilikote. Kodėl?

Meilė. Santuoka. Skyrybos. Nauja meilė.

Ar pamilote šį miestą labiau nei gimtąjį Kauną?

Abu miestai man vienodai brangūs, tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad šaknis įleidau būtent Klaipėdoje. Čia gyvena ir mano du vaikai: Julius, kuriam devyneri, ir Paulina, kuriai jau devynios dienos.

Visai neseniai antrą kartą tapote tėvu. Ar Paulinos atsiradimas į jūsų gyvenimą įnešė didelių pokyčių?

Jausmo, kai gimsta tau artimas žmogutis, žodžiais nupasakoti nesugebėsiu. Nauji malonūs rūpesčiai, nauja patirtis, tačiau svarbiausia – mūsų namuose dešimteriopai pakvipo meile.

Ar jūsų gyvenimo draugė Lina pritaria visoms jūsų kūrybinėms ambicijoms? Ar sulaukiate iš jos vertingų patarimų?

Kas įdomiausia, Lina taip pat kažkada kūrė eilėraščius. Teko skaityti jos jaunystėje rašytas eiles. Talento nenuneigsiu, tačiau jos gyvenimas pasisuko kita linkme, o ir dideliu noru darbuotis šioje srityje ji nedega. Svarbiausia, kad mūsų nuomonės labai sutampa. Ji yra pirmas mano dainų klausytojas ir vertintojas. Į pastabas reaguoju, nes pasitikiu jos skoniu.

Ar manote, kad pramogų verslo atstovų šeimos yra pačios nestabiliausios?

Jeigu šeimoje gyvena du pramogų pasaulio atstovai, tai konfliktas beveik neišvengiamas. Turbūt todėl, kad tarp dviejų norinčių būti lyderiais žmonių atsiranda konkurencija. Kalbu iš patirties, kadangi buvusi mano žmona yra aktorė. Vienintelis dalykas, kuris gali išsaugoti tokią santuoką – beatodairiška ir abipusė meilė.

Energija iš... tylos

Kokias žmonių savybes labiausiai vertinate?

Vertinu žmones, kuriais galiu pasitikėti taip, kaip pačiu savimi. Deja, tokių savo gyvenime sutikau tik kelis. Labai svarbios savybės – protas, išsiauklėjimas, humoro jausmas, nuoširdumas, ištikimybė.

O kokių žmonių negalite pakęsti?

Negaliu pakęsti piktybinių melagių, savanaudžių, pavydžių ir tuščiagarbių asmenų.

Ar esate patenkintas savo charakteriu?

Pastaruosius metus savo charakteriu esu patenkintas. Išmokau valdyti emocijas, išklausyti žmonių. Turbūt tai branda. Tik vieno dalyko niekaip neįveikiu – nesugebu būti idealiai punktualus.

Kokia šiuo metu yra didžiausia jūsų svajonė?

Jei kalbėtume apie materialius dalykus, tai mano svajonė turėti nuosavą namą, kuriame vaikai turėtų po atskirą kambarį, o aš jame įsirengčiau įrašų studiją. Tačiau visų svarbiausia, kad mano vaikai, tėveliai ir visi man brangūs žmonės būtų sveiki.

Kokios dar veiklos turite be kūrybos ir dainavimo?

Mėgstu žvejoti, skaityti knygas, žaisti boulingą, krepšinį, spręsti galvosūkius.

O kur geriausiai pasisemiate kūrybinės energijos?

Kūrybinės energijos pasisemiu iš visiškos tylos. Dažniausiai – naktį.

Ar esate patyręs, kas yra kūrybinė krizė?

Kūrybinė krizė neegzistuoja. Nenoras kurti yra susijęs su asmeniniais išgyvenimais. Jeigu pašaliniai veiksniai trukdo jaustis emociškai gerai, jokia kūryba neberūpi. Kai jautiesi laimingas, tada ir kūryba eina „kaip iš pypkės“.

Kokį savo gyvenimo etapą laikytumėte pačiu juodžiausiu?

Juodžiausi etapai – artimų žmonių mirtys. Čia jau nieko nebepakeisi. Gyvenimas – ne kompiuterinis žaidimas, kuriame gali pasipildyti gyvybes. Gyvenime reikia džiaugtis pačiu gyvenimu, o visokie nesklandumai yra pataisomi.

Ar sunkiais gyvenimo momentais niekuomet negalvojote apie emigraciją?

Apie ją pagalvoju tik tada, kai Lietuvoje be perstojo kelias savaites pliaupia lietus. Be galo mėgstu vasarą ir saulėtas dienas. Kita vertus, nors mūsų kraštas yra ne pačioje palankiausioje klimato zonoje, tačiau džiugu, kad čia nebūna gamtos kataklizmų – nei žemės drebėjimų, nei ugnikalnių išsiveržimų, nei viską šluojančių uraganų. Manau, kad lietų iškentėsiu, o jei pasiilgsiu saulės, nuvažiuosiu kelioms savaitėms į Kretą arba į Egiptą.

Kokius savo gyvenimo įvykius laikytumėte pačiais reikšmingiausiais?

Kad nieko ypatingo mano gyvenime lyg ir neįvyko. Gyvenu normalaus žmogaus gyvenimą. Manau, kad reikšmingiausi etapai yra šie: gimimas, muzikos mokykla, pirmoji sukurta daina, vidurinės mokyklos baigimas, aukštojo mokslo diplomas, vaikų gimimai, pažintis su dabartine gyvenimo drauge Lina, bendradarbiavimas su E.Kučinsku, knygelės vaikams „Gyvoji abėcėlė“ išleidimas bei solinio albumo „Vakarai ilgi“ sėkmė.